Wednesday, May 23, 2007

Eleisoens Legislativas: So ho «Voto Útil» bele Derrota Fretilin

Eleisoens Legislativas: So ho «Voto Útil» bele Derrota Fretilin
Carlos da Silva L. F. R. saky

Eleisoens presidenciais foin liu no Fretilin hetan derrota makaas. Maski Manuel Tilman (kandidato KOTA) ho Jacob Xavier, presidente PPT fo apoio no halo kampañe iha Lu Olo nia sorin, eks guerrilleiru nee hetan deit 30%. Ho derrota ida nee, signifika, Mari ho Lu Olo ninia fitun la lakan iha eleisoens presidenciais. Maibe nee la signifika iha eleisoens legislativas mai Fretilin nia fitun husi malahuk sai nakukun. Ema balu halo analise Fretilin sei lakon iha eleisoens legislativas, haree husi resultado presidencial nian. Maibe tuir hakerek na’in, la’os impossivel, maibe susar oituan Fretilin lakon iha eleisoens legislativas mai ho razaun sira nee: 1) Partido opozisaun barak tebes (13), votos sei namakari iha partidos sira nee no loke dalan ba Fretilin manan nafatin, maski Fretilin la sei hetan 30% iha eleisoens legislativas mai; 2) ho CNRT mosu la lori vantagem ba partido opozisaun sira nebee antes posicionado diak tebes atu manan Fretilin. Karik CNRT la mosu, PD iha hipotese boot tebes atu derrota Fretilin, maibe ho CNRT mosu, Xanana nian partido la sei nauk deit votos balu husi PD, maibe sei nauk mos votos balu husi partido opozisaun sira seluk. CNRT atu sai boot, mak hakarak ou lakohi, sei halo partido boot sira nebee iha ona bele sai ki’ik no fraku no bele halo mate liu tan sira nebee ki’ik nanis. Sira so bele resiste kuandu marka diferensa klara ho CNRT no hetan estrategia ida hodi kaer metin sira nian militante ho simpatizantes sira hodi labele halai ba CNRT. Se militante ho simpatizante husi partido seluk nian la halai ba CNRT, mak CNRT rasik mos la sei sai partido boot. Maibe ho Xanana nia karisma, susar oituan ba partido seluk atu kaer metin sira nia militante ho simpatizante tomak. CNRT mos la sei sai kedas partido boot iha eleisoens legislativas mai, tanba nia foin moris no seidauk estruturado diak to’o iha base.

CNRT nudar Partido la hanesan ho CNRT nudar Conselho iha tempo resistencia nian nebee forma husi forsa politika oioin. Maibe, hakarak ou lakohi, ho CNRT mosu, hanesan taka dalan ba PD, ASDT ou PSD atu derrota Fretilin, tanba CNRT sei nauk votos balu husi partido sira nee rasik no 3) Fretilin mos sei bele manan ho sira nian trukes ida agora aprova kontajem de votos la’os iha fatin kedas, maibe tenki lori ba konta iha Distrito. Sira iha eksperiensia aat iha eleisoens presidensiais, konta iha fatin Fretilin lakon makaas, difisil tebes ba sira atu halo manipulasaun. Se observadores sira la matan moris, iha nee sei bele mosu manipulasaun makaas hanesan sira halo iha Moro ho fatin seluk iha eleisoens presidenciais nebee ema kaer toman. Tanba Fretilin ida iha Alkatiri nia okos agora nakonun ho membro GOLKAR sira nebee especialista iha halo manipulasaun ba votos. Agora sai sofisticado (mutakhir) liu tan tanba Fretilin mos lori especialista sira manipulasaun nian husi Mosambike mai iha Timor hodi hanorin sira oin-sa halo manipulasaun.

CNRT rasik la sei derrota Fretilin tanba, eleitorado sira hamutuk 80. 000 resin, nebee vota ba Horta iha 1ª volta eleisoens presidenciais, la’os apoiante puro CNRT nian, tanba sira balu husi UNDERTIM, PMD ho Fretilin Mudança. Iha eleisoens legislativas mai, sira ida-idak sei fila vota ba nian partido rasik. So Fretilin Mudança mak, dala ruma, sei hamutuk ho CNRT durante Mari Alkatiri sei hako’ak metin kadeira sekretariu-geral partido Fretilin nian, maibe susar atu atinge 112.000 votos nebee Lu Olo hetan iha 1ª volta eleisoens presidenciais. Se CNRT konsegue hetan 112.000 votus ou liu, partido opozisaun barak sei sai fraku ou balu sei mate, tanba sira nian militante ho simpatizante mak hakur hotu ona ba iha CNRT. Ou Fretilin rasik mos bele sai fraku no mate se sira nian militante mak muda hotu ba iha CNRT. Se CNRT mak konsegue nauk 60.000 militantes Fretilin nian, nee signifika derrota Fretilin nian garantido tiha ona.

Hanesan temi iha leten, la impossivel mos Fretilin bele lakon. Ninia razaun mak nee: 1) Militante Fretilin iha eleisaun legislativas mai, sira fo sira nian votos haree ba partido ka haree ba figura. Karik sira haree ba figura, alias Mari Alkatiri mak sai kandidatu PM Fretilin nian, iha nee Fretilin sei lakon votos barak no bele lakon. Iha nee partido opozisaun sira hanesan PD, koligasaun ASDT/PSD ho CNRT ida bele manan. Maibe se sira vota haree los ba partido de’it, mak bele dehan, garantido ona, karik la iha manipulasaun ruma, Fretilin bele hetan entre 105.000 i 110.000 votos. 2) Fretilin bele manan iha eleisaun legislativa, maibe konsidera lakon kuandu sira la hetan maioria parlamentar no labele forma governo tanba partido opozisaun sira, nem ida ou balu hakarak forma governo hamutuk ho sira. Iha situasaun ida nee, 2º vencedor eleisoens legislativas bele forma Governo desde nia halibur koligasaun hodi sai maioria iha Parlamento.

Husi sinais sira nebee iha, karik Fretilin manan, sira sei konvida KOTA ho PPT hodi forma Governo, karik la konsegue hetan maioria parlamentar. Dala ruma PDC tama tan, tanba partido nee mos besik liu ba Fretilin. Maibe, se sira hamutuk la konsegue hetan maioria parlamentar nafatin, mak sira la sei forma Governo. Karik sira konsegue forma governo duni mos, Fretilin sei ulun moras no sei halo tuir tomak sa deit mak partido ki’ik sira halo parte koligasaun nee nian hakarak, tanba sira ida sai husi koligasaun Governo bele monu.

Iha mos hipotese CNRT rasik sei aceita forma koligasaun ho Fretilin karik Fretilin mak manan, maibe ho kondisaun Xanana mak PM. Ida nee akontese bainhira Mari Alkatiri ho Lu Olo hakneak ba Xanana nia ain. Iha politika buat hothotu possivel, ema bele troka ninia principio no dignidade ho poder.

Diskursu Horta nian depois de manan eleisaun presidencial, la’os iha de’it ton atu akalma situasaun, maibe hanesan hatudu mos dalan ba koligasaun Fretilin ho CNRT. Iha nee automatikamente hetan mos apoio husi Fretilin Mudansa, tanba taka dalan ona ba Alkatiri atu sai PM no sira hotu bele fila rame-rame ba iha Fretilin hodi halot Alkatiri nudar sekretariu-jeral Fretilin nian.

Neduni, eleitorado sira nebee hakarak duni halo mudansa, tenki matan moris no labele fo votos ba partido sira nebee iha hipotese hakarak forma koligasaun ho Fretilin. Halo koligasaun ho Fretilin signifika mantem status quo, la iha mudansa no susar tebes resolve krize oioin nebee iha.

Koligasaun ASDT/PSD mos sei susar manan eleisoens legislativas, tanba sira rua nia votos hamutuk la to’o 100.000. Facil liu manan Fretilin karik PD ho CNRT ida tama tan iha koligasaun ASDT/PSD ou PD ho CNRT rasik forma koligasaun ida antes de eleisoens legislativas. Maibe tarde ona. Susar tebes ba PD ho CNRT manan kuandu la’o keta-ketak, se ita haree husi resultado 1ª volta eleisoens presidenciais nian.

Maibe se Fretilin mak lakon iha eleisoens legislativas, la sei susar forma koligasaun entre PD, ASDT, PSD ho CNRT, ou seluk bele tama tan, kuandu sira nee ida manan, tanba entre partido sira nee, facil entende malu.

Se ita haree husi resultado 1ª volta eleisaun presidencial nian, partido ida-idak konkorre mesak, PD okupa primeiro lugar atu derrota Fretilin, depois tuir ASDT ho PSD. Ita la hatene lolos numero apoiantes CNRT nian, tanba sira nebee hili Horta iha 1ª volta eleisoens presidensiais, labele serve hanesan barometer ida hodi sukat CNRT nian forsa. Tanba eleitorado sira husi partido UNDERTIM, PMD ho Fretilin Mudansa sira mos halo kampañe no fo sira nian votos tomak ba Horta. Neduni, iha hipotese ki’ik tebes CNRT manan, maski lori Xanana nia naran boot. CNRT so manan se konsegue hadau maioria militante Fretilin nian.

Haree husi faktu sira nee, partido sira nebee iha liu hipotese atu manan tenki halo kampañe makaas, laos manan deit massa flutuasaun, maibe tenki manan mos eleitorado husi Fretilin ho partido ki’ik sira nian.

Karik eleitorado sira hakarak halo mudansa duni, diak liu rekorre «voto útil» do que «voto fútil». «Voto util» signifika vota nebee iha impaktu, voto nebee sei lori mudansa. «Voto fútil» signifika, voto ida la folin, voto ida soe saugate deit tanba la iha impaktu ka la lori mudansa. Neduni, «voto útil» signifika militante ho simpatizante husi partido ki’ik ou partido sira nebee la iha hipotese atu manan, diak liu lalika vota rasik ba ninia partido, maibe vota ba partido nebee mak iha hipotese atu manan. Tanba vota ba nia partido rasik, signifika soe votos saugate de’it, tanba partido nee la iha hipotese atu manan hodi halo mudansa. Haree husi resultado 1ª volta eleisaun presidencial nian, atu voto bele iha folin ou iha impaktu, diak liu vota ba PD, tanba partido nee iha hipotese liu bele halo lakon Fretilin no representa duni forsa nebee hakarak halo mudansa. Tuir analista frances, Jean Berlie, investigador husi Universidade Hongkong desde 1991 nebee tuir hotu Kongressu PD ho CNRT nian, hateten ba Agencia Lusa katak, partido nebe representa liu mudansa kontra Fretilin, la’os CNRT, maibe PD (Lusa, 14/05/2007). Tuir mos La’Sama, presidente PD, karik PD mak manan iha eleisoens legislativas, PD sei halo koligasaun ho CNRT ho partido sira seluk hodi forma Governo, maibe oda matan taka ba Fretilin (Lusa, 17/05/2007). Nee hatudu katak PD hakarak halo mudansa duni, tan nee la sei halo koligasaun ruma ho Fretilin karik partido nee mak manan.

Maibe se eleitorado sira, ida-idak hakarak mate bandeira hun, alias ida-idak vota ba nia partido, mak ida-idak tenki prepara an hodi terus nafatin hanesan tinan 5 liu ba, tanba Fretilin sei manan nafatin no la sei halo mudansa ruma.

Labele haluha katak, iha eleisoens legislativas, la iha buat ida bolu 2ª volta hanesan iha eleisoens presidenciais. Tanba nee, «voto util» hanesan buat ida importante no decisivo tebes iha eleisoens legislativas. «Voto util» hanesan estrategia ida hodi bele halo mudansa politika. Hanesan estrategia ida, eleitorado ida-idak tenki sakrifika nia ego no hakarak ka lakohi tenki vota ba partido nebee iha hipotese atu manan hodi bele halo mudansa. Mudansa mak hanesan objectivo komum partido opozisaun sira nian, neduni tenki vota ba partido nebee iha hipotese atu manan hodi bele halo mudansa. Manan kadeira ida rua, ou mantem kadeira nebee iha la’os manan, tanba la iha mudansa. Manan signifika tenki iha mudansa politika husi Governo ida ba Governo seluk. Se Fretilin lakon, nee signifika vitoria koligasaun eleitorado sira nian, vitoria mudansa nian, la’os vitoria partido ida nian mesak.

No comments: